Kontaktai
Gedimino pr. 7, p.d.1204, LT-01001, Vilnius
vadija[eta]akademikai.lt

Naujienos

2013-09-24

Kodėl kiekvienas skautas privalo pamatyti filmą "Laiškai Sofijai"

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė gimė 1885 m. lapkričio 13 d. bežemio bajoro šeimoje. Materialiai šeima vertėsi sunkiai. 1893 m. tėvai su Sofija persikėlė į Kulius (Plungės raj.). Privačiai lavinosi Gargžduose, Šiauliuose, Plungėje, Palangoje. 1904 m. baigė gimnaziją Rygoje. 1904–1907 m. studijavo Krokuvos universitete mediciną, vėliau – filosofiją bei literatūrą. Buvo aktyvi visuomeninio moterų sąjūdžio dalyvė, 1907 m. dalyvavo moterų suvažiavime Kaune. 1907–1908 m. dirbo „Vilties” redakcijoje Vilniuje.

1909 m. sausio 1 d. Šateikiuose (Plungės raj.) susituokė su kompozitoriu ir dailininku Mikalojum Konstantinu Čiurlioniu. 1911 m. mirus M. K. Čiurlioniui, su dukra Danute apsigyveno Kaune. Iki 1914 m. dėstė lietuvių kalbą „Saulės“ kursuose Kaune, 1915–1918 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Voroneže. 1918–1919 m. gyveno Vilniuje, nuo 1919 m. – Kaune. 1919–1921 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje Kaune, skaitė paskaitas fronte. 1925–1938 m. dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1929–1937 m. – Lietuvos delegacijos Ženevoje prie Tautų Sąjungos socialinių reikalų komisijos narė, atstovavo Lietuvos moterims tarptautiniuose suvažiavimuose.

  

Nuotraukoje Mikalojus Konstantinas Čiurlionis su žmona Sofija Kymantaitė-Čiurlioniene

1930–1936 m. Sofija užėmė vyriausiosios Lietuvos skaučių vadės pareigas. Ji paliko gilius pėdsakus ir Skaučių Seserijoje. Jos autoriteto dėka sustiprėjo Skaučių Sąjūdis, iki tol buvęs Skautų Brolijos šešėlyje, išaugo ir pasiruošė savarankiškai veiklai. Ne be jos įtakos skautės taip gražiai pasirodė 1933 m. Skautų Sąskrydyje Palangos pušynuos. Ji buvo vyriausia vadovė ir viršininkė nuostabiai gražiai suruoštos Antrosios Tautinės Stovyklos Pažaislio šiluos.

  

Nuotraukoje Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė

Apie filmą "Laiškai Sofijai"

Dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (aktorius Rokas Zubovas) išsiskiria iš minios nuoširdžia ir draugiška šypsena, nors jo skurdus ir nelaimingas gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Tuo tarpu Sofija Kymantaitė (aktorė Marija Korenkaitė) yra visiška jo priešingybė - užaugusi turtingoje šeimoje, studijavusi literatūrą ir filosofiją aršiai kovojanti už Nepriklausomą Lietuvą. Jie abu netikėtai susitinka 1908 metais Rusijos caro kontroliuojamame Vilniuje, kur net kunigai rekomenduoja kalbėti lenkiškai.

Jauna, žavi, atkali moteris paliečia meniškos sielos keistuolio Mikalojaus širdį. Šis gyvenimo periodas jam nepaprastai turiningas - jis tapo paveikslų seriją, kuria simfoniją ir nuolat rašo laiškus Sofijai - moteriai, kuri jį užbūrė. Sofija tuo tarpu atsidavusiai ir ugningai gina daktaro Jono Basanavičiaus idėjas, bet darbas cenzūruojamame laikraštyje "Viltis" ją tempia į vis gilesnę neviltį. Be to Sofijos namuose vis dažniau lankosi rusų pulkininkas Nikolajus Rostovas (aktorius Nikolajus Antonovas), kuris prisistato jaunos moters gerbėju ir literatūros žinovu bei tiesmukomis užuominomis spaudžia jos tėvus. Visgi Sofija apsisprendžia keliauti paskui Mikalojų į Sankt Peterburgą, kur gyvena ir turtingas lietuvis Mstislavas Dobužinskis (aktorius Andrius Bialobževskis). M.K.Čiurlionis Sankt Peterburge pristatęs savo simfoniją miško tema pagaliau pasiekia taip išsvajotą šlovę. Apsvaigęs nuo liaupsių ir atsipalaidavęs jis neatsispiria aukštuomenės damų žavesiui ir išduoda Sofiją. Šis Mikalojaus nuotykis įsiutina Sofiją. Nelaiminga, įskaudinta ji grįžta į Vilnių. Čia ji vėl susitinka su Nikolajumi, kuris trokšta pasisavinti patinkančią moterį ir imasi planų ištremti disidentą dailininką M.K.Čiurlionį į Sibirą.

(šaltinis: http://www.forumcinemas.lt/Event/303109/)

Nuotraukoje ištrauka iš filmo "Laiškai Sofijai"


© 2005–2024 Studentų skautų organizacija
Programuotojas: A.Kapočius. Sistema: Frog CMS