Kontaktai
Gedimino pr. 7, p.d.1204, LT-01001, Vilnius
vadija[eta]akademikai.lt

Skautiškos vietos

Skautų kalnas ir aukuras Zarasuose

2010-03-16

AukurasMagučių miške, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra 170 m virš jūros lygio iškilusi kalva – aukščiausia vieta Zarasų miesto ribose, vadinama Skautų kalnu. Visa kalva apaugusi mišku, tik viena kryptimi – į šiaurės rytus, atsiveria graži apylinkių panorama. Pačioje kalno viršūnėje stovi tašyto akmens skautų aukuras, ant kurio iškaltas skautų ženklas su šūkiu „Budėk!“.

Skautų kalno istorija siekia 1935 m., kai Zarasų K. Būgos aukštesniosios komercijos mokyklos skautai šią kalvą apsodino medeliais. Tais pačiais metais skautams remti draugijos pirmininko, Zarasų apskrities viršininko Jono Šlepečio rūpesčiu iš nugriautos bažnytėlės paimtas pamatų akmuo, nutašytas ir jame iškalta skautiška lelija su šūkiu „Budėk!“. Šalia pastatyto aukuro vykdavo skautų sueigos, jaunimas švęsdavo Jonines, Sekmines ir kitas metines šventes, kurdavo laužus, linksmindavosi. Kalvą tvarkė ir prižiūrėjo skautai, tad Skautų kalno pavadinimas laikui bėgant pamažu prigijo.

Akmuo ant kalvos išstovėjo per visą Antrojo pasaulinio karo suirutę, pirmaisiais tarybinės valdžios metais ir tik 1955 m. susizgribta, kad tebestovi vienas „buržuazinius“ laikus menantis reliktas. Tais metais akmuo buvo nuverstas nuo pamatų ir užbertas žemėmis. Pamažu ši istorinė vieta būtų nugrimzdusi užmarštin, jei nebūtų prasidėjęs tautinis atgimimas. 1989 m. Zarasų miesto jaunuoliai, padedant rajono miškininkams, skautų aukurą atkasė ir atstatė ant išlikusių pamatų, šalia pasodino medelių.

Skautų akmuoAnt šio kalno iki 1944 m., kol buvo susprogdintas, stovėjo aukščiausias Pabaltijyje 26 m ilgio medinis tramplinas šuoliams su slidėmis. Pagal paskirtį jo naudoti nebuvo galima, tačiau viršuje įrengta apžvalgos aikštelė traukė vasarotojus. Lyg iš paukščio skrydžio buvo galima pamatyti Zarasų miestą, Zaraso, Zarasaičio, Balto, Griežto ežerus, tolumoje – kaimyninės Latvijos miestą Daugpilį.

Įdomią istoriją mena ir bažnytėlė, iš kurios pamatų paimtas akmuo skautų aukurui. 1869 m. spalio 11 d. caro įsakymu bendratikių bendruomenei (stačiatikių atšaka – sentikiai, kurie vėl atsivertė į tradicinę stačiatikystę) buvo atiduotas žemės plotas naujos cerkvės statybai. Darbai buvo pradėti 1971 m. ir pabaigti kitų metų gruodį. Pastatas buvo kryžiaus formos, nudažytas žalia spalva, aukštis su bokštu – 20 metrų, varpinėje kabojo 5 varpai, o viduje – 33 labai seni paveikslai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą visi stačiatikiai pasitraukė į Rusijos gilumą, po karo tik nedaugelis grįžo į Zarasus. Bendratikių bendruomenė visiškai išnyko, tad cerkvės pastatu, kuris per karą buvo gerokai apgadintas, neliko kam rūpintis. 1922 m. šie maldos namai perduoti katalikams, restauruoti. Vis tik Panevėžio vyskupijai nykstantį pastatą buvo sunku išlaikyti ir 1934 m. bažnyčia už 8 000 litų parduota Zarasų apskrities valdybai. 1935 m. bažnyčią nutarta nugriauti, jos vietoje pradėta statyti Zarasų ligoninė.

Skautų kalnasSkautų draugovė Zarasų progimnazijoje buvo įkurta 1923 m. Jos įkūrėjas ir vadovas – mokytojas Aleksandras Urbonas. Jį iškėlus į Jurbarką, 1926 m. draugovė iširo, tačiau netrukus skautišką judėjimo atgaivino Rokiškio mokytojai Jadvyga Drungaitė, P. Vaičius ir J. Prunskis, atvykęs iš Antalieptės. Daugėjo draugovių ir 1936 m. jau veikė skaučių ir skautų tuntai.


Zarasų kraštas ypatingas dar ir tuo, kad nuo 1933 m. čia veikė S. Dariaus ir S. Girėno aviacijos draugovė, įkurta skauto Zigmo Drungos. 1937 m. ši draugovė pora kilometrų už miesto buvo surengusi vieno mėnesio skautų sklandymo stovyklą, kuriai vadovavo skautininkas Vytautas Čepas. Iš visos Lietuvos susirinko 40 skautų, jiems buvo dėstomas skautamokslis, gilinamos žinios oreivystės srityje, skraidinami lėktuvo modeliai. Stovykloje buvo vienas sklandytuvas, gautas iš Lietuvos aeroklubo. Sklandymo A piloto laipsnis buvo suteikiamas tiems skautams, kurie sugebėdavo ore tiesiu skridimu išsilaikyti 3 minutes ir gerai nusileisti.

Oro skautai buvo suorganizavę keletą laužų, jų metu sulaukdavo daug svečių iš Zarasų ir aplinkinių vietovių. Jų iniciatyva organizuota išvyka į Daugpilį, aplankytas Lietuvos konsulas Latvijoje Jurgis Savickis, žymesnės to krašto vietos.

Kaip surasti?
Iš Vytauto gatvės sukti Dariaus ir Girėno gatve pietų kryptimi, kirtus Laukesos upelį pakilti į kalną. Dešinėje – Aušros kalnelis, čia palaidoti 152 karo metais žuvusių karių, partizanų, liaudies gynėjų palaikai. Atvykę automobiliu čia turėtų sustoti ir toliau gatve eiti pėstute apie 500 m. Pakilus į kalną sukti kairėn miško takeliu, kalvos viršuje ir rasite skautų aukurą.

GPS: N 55.72642° E 26.26291°

Parengė Giedrius Židonis

Pagal: Jonas Nemanis, „Skautų kalnas“ // Zarasų kraštas, 1996 m. sausio 23 d., p. 3; Zarasai laiko vilnyse, Utena: Utenos Indra, 2006.

Giedriaus Židonio nuotr.


© 2005–2017 Studentų skautų organizacija
Programuotojas: A.Kapočius. Sistema: Frog CMS